Apie televiziją ir pilietiškumą. Laisvės gynėjus prisimenant
Laisvės gynėjus prisimenant.
Dažnai kalbama apie televizijos antiintelektualumą. Dažnai kalba tie patys žmonės iš ekranų.
Tačiau televizija gali atlikti ne tik linksmintojo (ar kvailintojo), bet ir visuomeninio ugdytojo vaidmenį. Skleisti bet kokias idėjas per televiziją yra bene patogiausia: ji veikia pakankamai operatyviai, yra daug populiaresnė nei radijas ar spauda, o svarbiausia – yra prieinama praktiškai visiems. Todėl galima (ir netgi būtina) ją naudoti ir šalies problemoms, pvz., pilietiškumo, spręsti, ne tik joms eskaluoti (ar tyčiotis). Ypač, kai šiandien tiek daug kalbama apie pilietiškumo nebuvimą. O juk reikia tik valstybės ryžto keisti situaciją ir tam išnaudoti televiziją.
Mano supratimu, pilietiškumas prasideda nuo visuomenės politiškumo, kuris pas mus apsiriboja pasyviais rinkimais ir prastus reitingus turinčiais debatais per nacionalinį transliuotoją. Turėtumėme imti pavyzdį iš JAV, kur prieš metus vykusius prezidento rinkimus susidomėjusi stebėjo ne tik visa šalis, bet ir pasaulis. Pretendentai pradėjo savo rinkimines kampanijas prieš dvejus metus: karštai diskutavo, bendravo su rinkėjais, o svarbiausia – rodėsi visose įmanomose laidose, tad net nesidomintis politika žmogus susipažino su kandidatais. Rezultatas: didžiulis rinkėjų aktyvumas ir politiškumas – tvirti pilietiškos visuomenės pagrindai.
Tuo tarpu Lietuvoje mėnesį prieš rinkimus dar tik spėliojome būsimų kandidatų į svarbiausią šalies postą pavardes… Kai valstybė neturi pozicijos net šiuo klausimu, vargu, ar galime kalbėti apie jos gyventojų pilietiškumą.
Todėl reikia pripažinti, kad sprendžiant šią ir kitas šalies problemas, televizijos vaidmuo yra nepakeičiamas. Galbūt jau laikas nustoti ją keiksnoti?
P.S. šiandien svarbu paminėti, kad televizija privalo būti naudojama neleidžiant tautos prisiminimams nugrimzti užmarštin. Žinoma, parodoksalu, bet sausio 13-osios tematikos filmus ir laidas rodo tik regioninės ir nacionalinė transliuotojos…
Šitas patiko.
Kad ir kaip bebūtų Televizija yra geras dalykas. Juk niekas neverčia žiūrėti. O šiolaikinis vyresnio amžiaus žmogus TV erdvėja nebesusipaisto. Įsijungia televizorių ir ten 300 kanalų. Tada žmogus pasimeta, nes yra įrodyta, kuo daugiau pasirinkimų, tuo yra sunkiau apsispręsti.
Be to, aš laiką prie TV praleidžiu tik tada kai rodo mano laidas.
Žinoma mažiems vaikams TV kenkia. Nes ten rodo daug smurto, o jie juk maži, nemoka dar apsispręsti.
Be to, gerai čia Dovilė varo, tikrai. ^^
Dėkoju
Tik gal manau, kad maži vaikai ne prie televizoriau savo dieneles leisti turėtų :))